Avižų dryžligė

Avižų dryžligės požymiai

Avižų dryžligė pažeidžia daigus, lapus, stiebus, varpažvynius ir grūdus. Dygimo metu ant sėklos esančios grybo sporos pradeda augti ir užkrečia naujai besiformuojantį avižų daigą. Jei yra nepalankios dygimui sąlygos, užkrėsti daigai gali žūti dar neišvydus dirvos paviršiaus. Ant pirmųjų lapelių matomos rudos dėmės, dryžiai. Ant lapų atsiranda pailgos, siauros, rausvai rudos, lapų gyslų apribotos dėmės. Jos nesusilieja. Drėgnu metu jų paviršius apsitraukia žalsvai rausvomis apnašomis. Pažeisti lapai greičiau nudžiūsta. Grūdų užsikrėtimui palankiausias pieninės brandos tarpsnis. Pažeistų grūdų pagrindas ties šluotelės stagarėliu patamsėja.

Avižų dryžligės grybiena išgyvena ant augalų liekanų, ražienos, bei po sėklos luobele. Sandėliavimo metu grybas sėkloje būna ramybės būklės ir gali išlikti gyvybingas iki 7-10 metų.

Avižų dryžligės nuotrauka. Angl. leaf blotch, lot. Drechslera avenae
 Avižų dryžligė
 Drechslera avenae, Pyrenophora avenae

Palankios sąlygos avižų dryžligei plisti

Lietingi ir šilti orai gali labai paskatinti ligos plitimą. Avižų dryžligė intensyviai vystosi esant +18-24 °C ir didesniam nei 96% oro drėgnumui. Sėjant užkrėstą sėklą, auginant jautrių veislių avižas, ligos išplitimo rizika labai padidėja.

Apsauga

Kadangi pagrindinis avižų dryžligės infekcijos šaltinis yra ligota sėkla, efektyviausias būdas kaip kovoti su ligos sukėlėjais yra beicavimas. Sėjant nebeicuotą sėklą, ji neturėtų būti užkrėsta avižų dryžlige. Taip pat yra veislių atpstarių šiai ligai. Sėjomainos laikymasis mažina ligos plitimo riziką.

Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.

BAYER rekomenduoja

Kontaktai Bayer Crop Science Lietuva
Turite agronominių klausimų?

Mes Jums padėsime! Susisiekite su BAYER atstovu.

Pasėlių ligos
Pasėlių ligos

Informacija apie pagrindines pasėlius puolančias ligas, kaip jas atpažinti ir sprendimo būdai.

© „Bayer AG“
© „Bayer AG“