Juodosios rūdys

Juodosios rūdys

Angl. Stem rust
Lot. Puccinia graminis


Juodųjų rūdžių požymiai


Pažeidžia žieminius ir vasarinius kviečius (f. sp. tritici), žieminius rugius (f. sp. secalis), žieminius ir vasarinius miežius (f. sp. tritici ir f. sp. secalis), avižas (f. sp. avenae), žieminius ir vasarinius miežius (f. sp. hordei). Juodosios rūdys pažeidžia stiebus, lapamakštes ir lapus, varpažvynius, akuotus, net grūdus. Ant stiebų, lapamakščių ar lapų susidaro pailgi rudi dryžiai, pridengti epidermiu - grybo uredžiai, kuriuose formuojasi ir, jiems plyšus, išbyra urediosporos, kurios vėl užkrečia javus. Vėliau uredžių vietose susidaro juodi teliai su teliosporomis viduje. Ligos pažeisti stiebai ir lapai anksčiau nudžiūsta. Teliosporos žiemoja augalų liekanose, o pavasarį sudygusios suformuoja bazides. Bazidiasporės apkrečia augalus tarpininkus raugerškius, kur spermogonės suformuoja ecius, o jose susidariusios eciosporos vėl apkrečia javus. Šiltesnėmis žiemomis gali peržiemoti ir uredogrybiena ant žiemkenčių želmenų ir apsieinama be augalų tarpininkų.



Palankios sąlygos juodosioms rūdims plisti

Saulėti su rasotomis naktimis orai - oro temperatūra naktį per +15 °C, dieną +20-25 °C, oro drėgnis, arba rasa - 100% - skatina juodųjų rūdžių išplitimą. Liga anksti išplinta, jei šalia javų lauko gausu augalų tarpininkų - raugerškių, taip pat jautrių veislių pasėliuose. Nuo žieminių javų ligos užkratą perneša vėjas ir oro srovės ant tos pačios rūšies vasarinių javų. Pradinė infekcija dažniausiai patenka nuo augalų tarpininkų, bet užkratu gali būti ir rūdėti augalai, sudygę iš pabirų, vėliau apkrečiantys ankstyvos sėjos pasėlius.


Apsauga

Javuose juodosios rūdys pradeda plisti augalams išplaukėjus ir plinta iki brendimo. Dažniausiai labiau pažeidžia vėlyvos brandos veislių žieminius kviečius ir rugius. Siekiant išvengti rūdžių infekcijos, reikėtų auginti atsparių ligai veislių augalus, bent jau vengtiauginti labai jautrių veislių javus. Svarbu išnaikinti ir augalus tarpininkus, augančius šalia lauko. Fungicidai, panaudoti nuo kitų lapų ligų javų vamzdėjimo - plaukėjimo tarpsniu, apsaugo ir nuo juodųjų rūdžių. Tik retais atvejais labai rūdims jautrių veislių pasėliuose gali būti reikalingas papildomas fungicidų naudojimas tik nuo juodųjų rūdžių.


Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.