Kviečių dulkančiųjų kūlių požymiai
Pažeidžia žieminius ir vasarinius kviečius. Dulkančiosiomis kūlėmis žieminiai kviečiai apsikrečia retai, tačiau paskutiniais metais kai kurios naujos Vakarų Europoje sukurtos veislės buvo pažeistos dulkančiųjų kūlių. Sergantys augalai nuo sveikųjų skiriasi tuo, kad vietoj normalių varpų išplaukėja tik stagarėliai, aplipę kūlėsporėmis. Pradžioje kūlėsporių masė būna padengta plona plėvele, kuri greitai suplyšta ir kūlėsporės išbyra. Kūlėmis kviečiai apsikrečia žydėjimo metu. Kūlėsporė, patekusi ant žiedo, įauga į mezginę ir, formuojantis grūdui, grybiena įsikuria gemale. Pasėjus tokį grūdą, grybiena auga kartu su augalu ir, jam išplaukėjus, vietoj varpos būna stagarėlis, aplipęs kūlėsporėmis. Dulkančiosios kūlės plinta per sėklą.
|
Kviečių dulkančiosios kūlės
|
Ustilago tritici
|
Palankios sąlygos kviečių dulkančioms kūlėms plisti
Apsikrėtimui dulkančiosiomis kūlėmis yra palankūs vėsūs, vėjuoti orai javams žydint, ilgas žydėjimo periodas. Ligos infekcijos šaltinis yra sėkla, užsikrėtusi dulkančiųjų kūlių grybiena.
Apsauga
Atsparių U. tritici kviečių veislių auginimas padeda išvengti dulkančiųjų kūlių infekcijos. Dulkančiųjų kūlių pradai įsikuria grūdo viduje, taigi, esant pavojui, kad kviečių sėkla gali būti užsikrėtusi U. tritici, reikia naudoti sisteminio poveikio cheminius beicus. Kai sėklos beicavimas cheminiais beicais yra negalimas, pavyzdžiui, organinės žemdirbystės ūkiuose, sėklą nuo dulkančiųjų kūlių užkrato galima apvalyti terminiu būdu.
Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.
BAYER rekomenduoja